What do you think?
Rate this book
Oderis
2050-ieji. Oderis � klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės � tu jam nereikalingas.
Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas � tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.
„Šiurpus distopinis pasakojimas, nerimą labiausiai keliantis būtent tuo, kad aprašomi socialiniai eksperimentai toli gražu nėra neįmanomi. Haliucinuojanti, įsiurbianti istorija, verčianti susimąstyti apie mūsų prigimtį: kur yra ribos, galinčios mus sustabdyti? Ar jos išvis egzistuoja?�
Audrius Ožalas, knygų apžvalgininkas
„Paimkite Orwello �1984-ųjų� pesimistinę neviltį, pridėkite Huxley'io „Puikaus naujo pasaulio� hedonistinę neviltį, primaišykite amžiną mūsų siekį gerais norais išasfaltuoti bet kurį šunkelį į pragarą, pagardinkite jau dabar vykstančiais socialinio reitingo eksperimentais ir gausite visiškai įtikinančią ateitį � kuri, tikėkimės, neįvyks.�
Aidas Puklevičius, rašytojas, publicistas
Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas � tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.
„Šiurpus distopinis pasakojimas, nerimą labiausiai keliantis būtent tuo, kad aprašomi socialiniai eksperimentai toli gražu nėra neįmanomi. Haliucinuojanti, įsiurbianti istorija, verčianti susimąstyti apie mūsų prigimtį: kur yra ribos, galinčios mus sustabdyti? Ar jos išvis egzistuoja?�
Audrius Ožalas, knygų apžvalgininkas
„Paimkite Orwello �1984-ųjų� pesimistinę neviltį, pridėkite Huxley'io „Puikaus naujo pasaulio� hedonistinę neviltį, primaišykite amžiną mūsų siekį gerais norais išasfaltuoti bet kurį šunkelį į pragarą, pagardinkite jau dabar vykstančiais socialinio reitingo eksperimentais ir gausite visiškai įtikinančią ateitį � kuri, tikėkimės, neįvyks.�
Aidas Puklevičius, rašytojas, publicistas
- GenresDystopia
272 pages, Hardcover
First published March 29, 2021
5 people are currently reading
169 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 48 reviews
January 23, 2022
4+
Jei lentynoje turite "Oderį" ir laikote geresniems laikams (nu, nes ٳܱų autorius gali ir palaukti), tai siūlyčiau keist požiūrį, kad paskui nebūtų kaip man - kam tiek ilgai reikėjo laikyti eilėj, netikėtai gera knyga!
Jei lentynoje turite "Oderį" ir laikote geresniems laikams (nu, nes ٳܱų autorius gali ir palaukti), tai siūlyčiau keist požiūrį, kad paskui nebūtų kaip man - kam tiek ilgai reikėjo laikyti eilėj, netikėtai gera knyga!
April 3, 2021
Autorius moka rašyti ir jo kūrinio negaliu pavadinti mėgėjišku (ypač dažnai taip būna su savilaidos kūriniais), dirbta daug, galvota - daug, tarsi ir sukurta nuosava distopija su nuosavu kontekstu, aštriomis socialinėmis problemomis. Įdomi knygos struktūra. Trys linijos: Alano gyvenimo istorija, detektyvo interviu su Oderio meriu Endriu, Trumano Moro esė rinkinys, na, ir dar kažkokio programuotojo laiškai mylimajai. Ambicija didelė, bet, bent jau man, nesuveikė.
Pirmiausia nesuveikė meras - interviu su juo per daug technokratinis, kanceliarinis, ir per mažai toks, koks, pvz., buvo seriale "Criminal", t.y. - giluminis. Paprastai didelių idėjų žmonės yra ir patrauklūs, ir atstumiantys vienu metu. Šis - nei toks, nei kitoks, ne žmogus. Alano istorija nesuveikė - neįsijaučiau, nepradėjau už jį "žaisti", jis liko veikėjas be veido, o ir pačiame veiksme trūko įtampos, išskyrus porą gerų momentų. Esė rinkinys... Na, buvo keletas gerų savaime (kad ir toji apie senatvę), kitos - neduoda knygai papildomos vertės, pavieniai rašiniai gal ir būtų nieko, bet knygai, ypač atsižvelgiant į finalinį išsprendimą, neduoda nieko svarbaus, ir čia, sakyčiau, labai neišnaudotas momentas, tipiškas šautuvo, kuris neiššovė atvejis.
Kitaip tariant, man nepavyko užmegzti emocinio ryšio su kūriniu nei per vieną liniją. Meras ir Oderio tvarka manęs nesukrėtė, Alanas manęs nesudomino. Na, o dalį atomazgos nuspėjau maždaug nuo pusės. Tad, mano kuklia nuomone, pagrindinė knygos problema: distopija neįtraukia, nes, susidarė dar vienas įspūdis - autorius pats bijo į ją pasinerti, bijo ja gyventi. Gal jam pačiam yra baisu, kur gali nuvesti mintys, bet jeigu būtų pavykę tas mintis įveikėjinti, manau, būtų buvę įspūdingiau.
Vis dėlto, džiugu, kad lietuviška leidykla išdrįsto išleisti ٳܱų autoriaus fantastinį romaną. Ir Dainiui noriu padėkoti už dovanotą knygą bei palinkėti sėkmės - pirmos knygos niekada nebūna lengvos. O gal ją kaip tik pamils skaitytojai, niekada nežinosi.
Pirmiausia nesuveikė meras - interviu su juo per daug technokratinis, kanceliarinis, ir per mažai toks, koks, pvz., buvo seriale "Criminal", t.y. - giluminis. Paprastai didelių idėjų žmonės yra ir patrauklūs, ir atstumiantys vienu metu. Šis - nei toks, nei kitoks, ne žmogus. Alano istorija nesuveikė - neįsijaučiau, nepradėjau už jį "žaisti", jis liko veikėjas be veido, o ir pačiame veiksme trūko įtampos, išskyrus porą gerų momentų. Esė rinkinys... Na, buvo keletas gerų savaime (kad ir toji apie senatvę), kitos - neduoda knygai papildomos vertės, pavieniai rašiniai gal ir būtų nieko, bet knygai, ypač atsižvelgiant į finalinį išsprendimą, neduoda nieko svarbaus, ir čia, sakyčiau, labai neišnaudotas momentas, tipiškas šautuvo, kuris neiššovė atvejis.
Kitaip tariant, man nepavyko užmegzti emocinio ryšio su kūriniu nei per vieną liniją. Meras ir Oderio tvarka manęs nesukrėtė, Alanas manęs nesudomino. Na, o dalį atomazgos nuspėjau maždaug nuo pusės. Tad, mano kuklia nuomone, pagrindinė knygos problema: distopija neįtraukia, nes, susidarė dar vienas įspūdis - autorius pats bijo į ją pasinerti, bijo ja gyventi. Gal jam pačiam yra baisu, kur gali nuvesti mintys, bet jeigu būtų pavykę tas mintis įveikėjinti, manau, būtų buvę įspūdingiau.
Vis dėlto, džiugu, kad lietuviška leidykla išdrįsto išleisti ٳܱų autoriaus fantastinį romaną. Ir Dainiui noriu padėkoti už dovanotą knygą bei palinkėti sėkmės - pirmos knygos niekada nebūna lengvos. O gal ją kaip tik pamils skaitytojai, niekada nežinosi.
June 5, 2021
1. Vanagas gražiai rašo! Bet iš jo publikacijų spaudoj (o dar jis lyg turėjo parašyti fiktyvų WWII dienoraštį, kur tai??) galvojau, kad bus juokingiau / ironiškiau. Dabar viskas labai rimta.
2. Nevirškinu antiutopijų.
3. Eksperimentai su smegenimis, nooooo :(
4. Baugoka, įdomiai sudėliota socialinė inžinerija. Oderis - miestas "sėkmės istorija", kurio meras kažkada ėmėsi tvarkyti miestą iš peties (ačiū autoriui, kad nepavadino miesto, pvz, Kauvaldas), išnaikino nedarbą, valkatas, nusikalstamumą etc. Skamba kaip iš Baltarusijos oficialios TV žinių. O tas buvo padaryta taip: jei neturi darbo, tave deportuoja, o darbą prarast gali kad ir pagal tokį reitingavimą kaip dabar Kinijoje - pagal reputaciją, blogą paklausimą, atsitiktinumą. Palei Oderį telkiasi deportuotųjų stovyklos, žmonės bando nelegaliai įsmukti atgal į miestą; gražus epizodas - vieną tokią stovyklą kartą apgaubia rūkas ir, kai išsisklaido, viskas dingę. Prisiminiau Ali Smith , kažkuo panašu - ir ta stovykla, ir beviltiškumas. Ir kažkaip... liūdna tai sakyti, bet tiktų ir įsivaizduojant miestą Kauvaldą.
5. Nevirškinu antiutopijų, kam jų reikia, kai turime kaimynę BY ir dar kitų "pavyzdžių" :(
6. Kodėl tos esė išbarstytos po visą knygą? Man jos labai patiko (ypač kaip esė), bet o kam? Ar jas transliuoja smegenys? Ar netransliuoja? Supratau, kad čia vieno tų raktinių personažų ankstyvoji kūryba. Bet kodėl? Kaži, kokį vaidmenį esė (tarsi maištingas žanras) vaidina Oderyje, kuriame jokia valdžios kritika, jos kvestionavimas lyg ir neturėtų egzistuoti.
7. Dar prisiminiau Kafkos / Keyeso . Irgi antiutopija + eksperimentai, bet kažkaip paveikesni. Gal kad ne tokie tikroviški? Pas Vanagą atrodo, kad čia jau mokslinių tyrimų projektas, kur bus tuoj tuoj įgyvendintas.
8. Antiutopija belarusopija (nuo žodžio sopa).
2. Nevirškinu antiutopijų.
3. Eksperimentai su smegenimis, nooooo :(
4. Baugoka, įdomiai sudėliota socialinė inžinerija. Oderis - miestas "sėkmės istorija", kurio meras kažkada ėmėsi tvarkyti miestą iš peties (ačiū autoriui, kad nepavadino miesto, pvz, Kauvaldas), išnaikino nedarbą, valkatas, nusikalstamumą etc. Skamba kaip iš Baltarusijos oficialios TV žinių. O tas buvo padaryta taip: jei neturi darbo, tave deportuoja, o darbą prarast gali kad ir pagal tokį reitingavimą kaip dabar Kinijoje - pagal reputaciją, blogą paklausimą, atsitiktinumą. Palei Oderį telkiasi deportuotųjų stovyklos, žmonės bando nelegaliai įsmukti atgal į miestą; gražus epizodas - vieną tokią stovyklą kartą apgaubia rūkas ir, kai išsisklaido, viskas dingę. Prisiminiau Ali Smith , kažkuo panašu - ir ta stovykla, ir beviltiškumas. Ir kažkaip... liūdna tai sakyti, bet tiktų ir įsivaizduojant miestą Kauvaldą.
5. Nevirškinu antiutopijų, kam jų reikia, kai turime kaimynę BY ir dar kitų "pavyzdžių" :(
6. Kodėl tos esė išbarstytos po visą knygą? Man jos labai patiko (ypač kaip esė), bet o kam? Ar jas transliuoja smegenys? Ar netransliuoja? Supratau, kad čia vieno tų raktinių personažų ankstyvoji kūryba. Bet kodėl? Kaži, kokį vaidmenį esė (tarsi maištingas žanras) vaidina Oderyje, kuriame jokia valdžios kritika, jos kvestionavimas lyg ir neturėtų egzistuoti.
7. Dar prisiminiau Kafkos / Keyeso . Irgi antiutopija + eksperimentai, bet kažkaip paveikesni. Gal kad ne tokie tikroviški? Pas Vanagą atrodo, kad čia jau mokslinių tyrimų projektas, kur bus tuoj tuoj įgyvendintas.
8. Antiutopija belarusopija (nuo žodžio sopa).
November 4, 2023
Perskaičius galima mąstyti apie socialinę inžineriją, santvarkas, asmeninės atsakomybės ribas, empatiją, galią, pinigus ir dar aibę visokių dalykų.
Tačiau man nesimąsto, nes iš karto pasidaro bjauru /
Įdomi knyga, kaip su bjauriomis dažnai ir būna.
Tačiau man nesimąsto, nes iš karto pasidaro bjauru /
Įdomi knyga, kaip su bjauriomis dažnai ir būna.
August 23, 2021
Kokia sudėtinga knyga, o sudėtinga tąja prasme, kiek joje visko daug. Taiklaus, aštraus ir itin aktualaus mums šiandien. Pradžioje glumino, vėliau šokiravo, tada linksėjau galva skaitydama, žymėjausi citatas ir mintis bei pritariau nemažai kam, ką čia radau. Ir vieni tų radinių mane džiugino, tačiau kiti - gąsdino. Ir dar čia nemažai to, ką pagalvojame daug kas, tik garsiai nepasakome arba labai norėtume pasakyti visų tų įvykių fone, būtent tų, kurie vyksta čia ir dabar.
„Jeigu miestas gali nustatyti viešojo transporto, vandens, elektros, automobilių stovėjimo, šiukšlių išvežimo ir kitų paslaugų kainas, gali nustatyti ir gyvenimo mieste sąlygas.�
Oderis - uždaras Vidurio Europos miestas ateityje - 2050-aisiais metais. Miestas klesti, nes visi jo gyventojai turi būti naudingi - nešti pelną ar daryti kažką gero Oderio gyventojams. Jei darbo neturi - po kurio laiko būsi iš miesto išprašytas. Ir ne visada gražiuoju. Vienas iš tokio miesto gyventojų -Alanas. Jis netenka darbo, jį palieka žmona, vyrui tenka ieškoti tiek išeičių, tiek žmonos, o protas tarsi apsiblausęs ir galva jo neklauso.
Visų pirma - skaitant apėmė jausmas, lyg skaityčiau Orwell’�. Tiek atmosfera, tiek rašymo stilius, tiek siužetas ir knygoje pasakojami dalykai. Ir ne ta prasme, kad būtų kopija, o labiau jausmas� labai geras jausmas, lyg skaitytum stiprų klasikos kūrinį. O toks jausmas mane aplanko retai, o dar rečiau - skaitant jauno lietuvio parašytą kūrinį.
Romano struktūra man iš karto pasirodė keista. Ir tikrai nuo pat pradžių nepatiko. Tai pasakoja Alano kryžiaus kelius, tai interviu su politiku, tai keistos ištraukos iš kartais gluminančios knygos� viskas galiausiai nuveda ta pačia kryptimi, tačiau kol neįsijauti, pasijunti gavęs neblogą galvosūkį. Ar jo sprendimas pasiteisina ir nudžiugina suvesti galai? Be abejo. Romano pabaiga viena iš tų netikėtų, kai ir nustembi, ir išsigąsti. Verta jos išlaukti.
Labiausiai patiko pokalbiai su politiku ir jo apklausa. Ten radau begales, tiesiog begales itin taiklių minčių ir idėjų, kurios man pasirodė artimos, su daugeliu jų sutikau. ⠶
⠶
„Bėda ta, kad žmonėms daug lengviau parodyti, kad jiems kažko trūksta, negu įtikinti džiaugtis tuo, ką jau turi. Todėl labai dažnai net ir geriausias politikas negali ilgai išsaugoti posto - ne todėl, kad atsiranda geresnių, o dėl to, kad sugundyti minią pokyčiais yra daug lengviau nei stabilumu.”⠶�
⠶
Romane apstu moralę ir žmogiškumą analizuojančių ir testuojančių situacijų ir įvykių: ar seni žmonės naudingi visuomenei? Ar kaliniai gali nešti bent kokią naudą? Kodėl bažnyčios nemoka mokesčių, tačiau gali priimti vadinamąsias aukas, o kokie nors menininkai negali daryti to paties legaliai? Daug, labai daug aktualių dalykų. Knyga turtinga, nemažai kas atpažįstama. Nemažai skaudžių tiesų, tokių, kurias retas iš mūsų pripažins garsiai.⠶
⠶
Užverčiau knygą ir išsyk parašiau savo sūnėnui, kuris domisi politika, nes esu tikra - jam patiks. Bet žinau, kad patiks ir tiems, kas nesidomi politika, bet bent jau stebi viską, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Nes autorius įkvepimą sėmėsi rieškutėmis būtent iš realybės - neabejoju, atidesni pasaulio stebėtojai atpažins daug ką. Man asmeniškai labai patiko, tikrai gerai parašytas romanas, nesvarbu, mėgstat distopijas ar ne.
Susitikime instagrame:
Visas apžvalgas rasite čia:
Leidyklos dovana.
„Jeigu miestas gali nustatyti viešojo transporto, vandens, elektros, automobilių stovėjimo, šiukšlių išvežimo ir kitų paslaugų kainas, gali nustatyti ir gyvenimo mieste sąlygas.�
Oderis - uždaras Vidurio Europos miestas ateityje - 2050-aisiais metais. Miestas klesti, nes visi jo gyventojai turi būti naudingi - nešti pelną ar daryti kažką gero Oderio gyventojams. Jei darbo neturi - po kurio laiko būsi iš miesto išprašytas. Ir ne visada gražiuoju. Vienas iš tokio miesto gyventojų -Alanas. Jis netenka darbo, jį palieka žmona, vyrui tenka ieškoti tiek išeičių, tiek žmonos, o protas tarsi apsiblausęs ir galva jo neklauso.
Visų pirma - skaitant apėmė jausmas, lyg skaityčiau Orwell’�. Tiek atmosfera, tiek rašymo stilius, tiek siužetas ir knygoje pasakojami dalykai. Ir ne ta prasme, kad būtų kopija, o labiau jausmas� labai geras jausmas, lyg skaitytum stiprų klasikos kūrinį. O toks jausmas mane aplanko retai, o dar rečiau - skaitant jauno lietuvio parašytą kūrinį.
Romano struktūra man iš karto pasirodė keista. Ir tikrai nuo pat pradžių nepatiko. Tai pasakoja Alano kryžiaus kelius, tai interviu su politiku, tai keistos ištraukos iš kartais gluminančios knygos� viskas galiausiai nuveda ta pačia kryptimi, tačiau kol neįsijauti, pasijunti gavęs neblogą galvosūkį. Ar jo sprendimas pasiteisina ir nudžiugina suvesti galai? Be abejo. Romano pabaiga viena iš tų netikėtų, kai ir nustembi, ir išsigąsti. Verta jos išlaukti.
Labiausiai patiko pokalbiai su politiku ir jo apklausa. Ten radau begales, tiesiog begales itin taiklių minčių ir idėjų, kurios man pasirodė artimos, su daugeliu jų sutikau. ⠶
⠶
„Bėda ta, kad žmonėms daug lengviau parodyti, kad jiems kažko trūksta, negu įtikinti džiaugtis tuo, ką jau turi. Todėl labai dažnai net ir geriausias politikas negali ilgai išsaugoti posto - ne todėl, kad atsiranda geresnių, o dėl to, kad sugundyti minią pokyčiais yra daug lengviau nei stabilumu.”⠶�
⠶
Romane apstu moralę ir žmogiškumą analizuojančių ir testuojančių situacijų ir įvykių: ar seni žmonės naudingi visuomenei? Ar kaliniai gali nešti bent kokią naudą? Kodėl bažnyčios nemoka mokesčių, tačiau gali priimti vadinamąsias aukas, o kokie nors menininkai negali daryti to paties legaliai? Daug, labai daug aktualių dalykų. Knyga turtinga, nemažai kas atpažįstama. Nemažai skaudžių tiesų, tokių, kurias retas iš mūsų pripažins garsiai.⠶
⠶
Užverčiau knygą ir išsyk parašiau savo sūnėnui, kuris domisi politika, nes esu tikra - jam patiks. Bet žinau, kad patiks ir tiems, kas nesidomi politika, bet bent jau stebi viską, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Nes autorius įkvepimą sėmėsi rieškutėmis būtent iš realybės - neabejoju, atidesni pasaulio stebėtojai atpažins daug ką. Man asmeniškai labai patiko, tikrai gerai parašytas romanas, nesvarbu, mėgstat distopijas ar ne.
Susitikime instagrame:
Visas apžvalgas rasite čia:
Leidyklos dovana.
August 31, 2021
Prisipažinsiu - kol kas šiemet tai buvo sunkiausiai įveikta mano knyga.
Ne dėl to, kad bloga. Na bet kompozicinis užmanymas - eina sau 😃 Čia kaip ankstyvuosius psichodelinius pinkfloydus maišyti su nihilistiniu black metal, ir pabaigai įmest kokio mathcore 🙂 Niekam iš anksto neskelbiant recepto.
Taip, knyga - gera. Ir bent jau mano vertinimu, tai yra ne distopija, o šiaip jau tikrai nebloga mokslinė fantastika. Gaila, tai paaiškėja tik pačioje pabaigoje, kurios daug kas gali ir nepasiekti.
Jei kalbėti asociacijomis - daugmaž 3% George Orwell, 60% Phillip K. Dick ir gal kokie 5% nežinau ko, bet kažko hard sci-fi. Į kur nukrypsta likę procentai, pats negaliu pasakyti. Kažkoks tarpinis lydinys.
O šiaip jau pačiame Oderyje kaip mieste norėčiau pagyventi. Būtent - pagyventi, tik su iš anksto suderintomis sąlygomis. Ir jaučiu, jo santvarką galima būtų pavadinti net ultraliberalizmu 😃
Žodžiu, rekomenduoju. Ir jei kažkur per vidurį kils minti mesti viską velniop - tai, ne, nemeskit, dasikapstykit iki galo. Verta.
Platesnė apžvalga:
Ne dėl to, kad bloga. Na bet kompozicinis užmanymas - eina sau 😃 Čia kaip ankstyvuosius psichodelinius pinkfloydus maišyti su nihilistiniu black metal, ir pabaigai įmest kokio mathcore 🙂 Niekam iš anksto neskelbiant recepto.
Taip, knyga - gera. Ir bent jau mano vertinimu, tai yra ne distopija, o šiaip jau tikrai nebloga mokslinė fantastika. Gaila, tai paaiškėja tik pačioje pabaigoje, kurios daug kas gali ir nepasiekti.
Jei kalbėti asociacijomis - daugmaž 3% George Orwell, 60% Phillip K. Dick ir gal kokie 5% nežinau ko, bet kažko hard sci-fi. Į kur nukrypsta likę procentai, pats negaliu pasakyti. Kažkoks tarpinis lydinys.
O šiaip jau pačiame Oderyje kaip mieste norėčiau pagyventi. Būtent - pagyventi, tik su iš anksto suderintomis sąlygomis. Ir jaučiu, jo santvarką galima būtų pavadinti net ultraliberalizmu 😃
Žodžiu, rekomenduoju. Ir jei kažkur per vidurį kils minti mesti viską velniop - tai, ne, nemeskit, dasikapstykit iki galo. Verta.
Platesnė apžvalga:
May 23, 2024
Knyga gali būti tiesiog pramoga, kuri suteikia galimybę smegenyse susikurti nuosavą pasaulį � tokį, kokio pats nori, kuris atspindi gyvenimo patirtį ir veikėjams suteikia pažįstamų žmonių bruožus.
Knyga gali būti ir galimybė jos rašytojui sudėti savo mintis ir idėjas apie tai, kaip galima perdaryti egzistuojantį pasaulį � kokius visuomenės mechanizmo principus pakeitus jis pasidarytų geresnis, teisingesnis, efektyvesnis.
Sveiko proto žmonės supranta - kad ir kokios geros bei teisingos jų idėjos bebūtų, jų įgyvendinti neįmanoma, o nesveiko proto savininkai imasi įgyvendinti jas.
Pirmuoju atveju mes turime utopijas, kurios taip ir lieka idėjomis.
Antruoju � kruvinas distopijas, istorijos vadovėliuose įrašytas nacionalsocializmo, komunizmo, maoizmo ir daugelio kitų �-izmų� pavadinimais.
Praėjusiais metais į mano rankas pateko Tommaso Companellos knyga „Saulės miestas�. 1602-aisiais metais sukurta utopija apie idealų miestą. Gyvenimas ten � tikras rojus, nes racionaliai išnaudojami gyventojų intelektualūs gebėjimai, o visiems jiems suteikiama viskas, ko tik reikia.
Šių metų vasarį perskaičiau B.F. Skinnerio „Antrąjį Voldeną�. Nors laikai kiti - 1948-ieji, tačiau vėlgi pasakojama apie nuo tuometinės visuomenės pabėgusių žmonių (daugiausia � jaunimo) sukurtą bendruomenę. Idealią, tačiau su daugeliu klaustukų šio pagrindiniam kūrinio herojui.
Esu tikras, kad tokių utopijų yra sukurta dar daug-daug.
Yra ir distopijų. Skaičių seką �1-9-8-4� žino net ir tie, kurie nežino žodžio „distopija� reikšmės.
Knyga „Oderis� į tą teminę knygų grandinėlę įsilieja labai logiškai: bandant sukurti utopinę visuomenę anksčiau ar vėliau bus sukurta distopija (galime prisiminti kaip idėjinis vieno miesto mero klapčiukas prieš kokį dešimtmetį pasakojo apie lengvųjų automobilių vairuotojus persėdančius į viešąjį transportą ir įvertinti ar išnyko kamščiai tos utopinės idėjos dėka).
„Oderis� žavi dėl kelių priežasčių:
- Akivaizdu, kad autorius turi labai logiškų ir racionalių idėjų kaip būtų galima efektyviai pertvarkyti visuomenės gyvenimą, kurias įdeda į ciniško miesto mero lūpas. Kurios idėjos yra utopinės, o kurios � distopinės, čia jau skaitytojo sprendimas;
- Autoriaus gebėjimas „perjungti� kalbos stilių iš vieno herojaus į kito herojaus manieras, pasaulio suvokimą;
- Žiauriai vaizdinga kalba (vietoje „išleisi paskutinį kvapą� galima pasakyti „� tave suvarysiu peilį taip, kad tavęs bus daugiau išorėje, nei viduje�, o įkyrias mintis galima apibūdinti taip � „juoda gulbė lupa snapu smegenų žievę�).
Mielu noru perskaityčiau ar šios knygos tęsinį ar visai atskirą Dainiaus Vanago knygą.
Esu tikras, kad medžiagos pamąstymui būtų dar daugiau 😊
Knyga gali būti ir galimybė jos rašytojui sudėti savo mintis ir idėjas apie tai, kaip galima perdaryti egzistuojantį pasaulį � kokius visuomenės mechanizmo principus pakeitus jis pasidarytų geresnis, teisingesnis, efektyvesnis.
Sveiko proto žmonės supranta - kad ir kokios geros bei teisingos jų idėjos bebūtų, jų įgyvendinti neįmanoma, o nesveiko proto savininkai imasi įgyvendinti jas.
Pirmuoju atveju mes turime utopijas, kurios taip ir lieka idėjomis.
Antruoju � kruvinas distopijas, istorijos vadovėliuose įrašytas nacionalsocializmo, komunizmo, maoizmo ir daugelio kitų �-izmų� pavadinimais.
Praėjusiais metais į mano rankas pateko Tommaso Companellos knyga „Saulės miestas�. 1602-aisiais metais sukurta utopija apie idealų miestą. Gyvenimas ten � tikras rojus, nes racionaliai išnaudojami gyventojų intelektualūs gebėjimai, o visiems jiems suteikiama viskas, ko tik reikia.
Šių metų vasarį perskaičiau B.F. Skinnerio „Antrąjį Voldeną�. Nors laikai kiti - 1948-ieji, tačiau vėlgi pasakojama apie nuo tuometinės visuomenės pabėgusių žmonių (daugiausia � jaunimo) sukurtą bendruomenę. Idealią, tačiau su daugeliu klaustukų šio pagrindiniam kūrinio herojui.
Esu tikras, kad tokių utopijų yra sukurta dar daug-daug.
Yra ir distopijų. Skaičių seką �1-9-8-4� žino net ir tie, kurie nežino žodžio „distopija� reikšmės.
Knyga „Oderis� į tą teminę knygų grandinėlę įsilieja labai logiškai: bandant sukurti utopinę visuomenę anksčiau ar vėliau bus sukurta distopija (galime prisiminti kaip idėjinis vieno miesto mero klapčiukas prieš kokį dešimtmetį pasakojo apie lengvųjų automobilių vairuotojus persėdančius į viešąjį transportą ir įvertinti ar išnyko kamščiai tos utopinės idėjos dėka).
„Oderis� žavi dėl kelių priežasčių:
- Akivaizdu, kad autorius turi labai logiškų ir racionalių idėjų kaip būtų galima efektyviai pertvarkyti visuomenės gyvenimą, kurias įdeda į ciniško miesto mero lūpas. Kurios idėjos yra utopinės, o kurios � distopinės, čia jau skaitytojo sprendimas;
- Autoriaus gebėjimas „perjungti� kalbos stilių iš vieno herojaus į kito herojaus manieras, pasaulio suvokimą;
- Žiauriai vaizdinga kalba (vietoje „išleisi paskutinį kvapą� galima pasakyti „� tave suvarysiu peilį taip, kad tavęs bus daugiau išorėje, nei viduje�, o įkyrias mintis galima apibūdinti taip � „juoda gulbė lupa snapu smegenų žievę�).
Mielu noru perskaityčiau ar šios knygos tęsinį ar visai atskirą Dainiaus Vanago knygą.
Esu tikras, kad medžiagos pamąstymui būtų dar daugiau 😊
Read
July 18, 2021Aš gal jau labai žemai nuleidusi kartelę, bet kai gaunu paskaityt lietuvišką knygą, kuri ne tik parašyta, bet dar ir akivaizdu, kad prieš rašant apgalvota, tai keliu savo šiaudinę kepurę. Gali būti, kad knygos problematika tiesiog labai atitiko mano pastarojo laiko problematiką � visas tas naudingumo kultas ir buvimas grynai ekonominiu subjektu truputį gąsdina, todėl Oderis gąsdina dar labiau. Vis tik knyga turi esminį trūkumą � neturi jokio emocinio užtaiso. Miesto-sociumo istoriją skaityt labai įdomu, tiksliai atkartota politikieriaus komunikacija kelia šypseną, bet va ta Alano linija... Galiausiai, žinoma, to prėskumo priežastis paaiškėja (nespoilinsiu, twistas gudrus!), bet vien dėl to emocinio pilkumo nemanau, kad Oderis kam nors galėtų tapti mėgstamiausia knyga. Tačiau tai nereiškia, kad jos neverta skaityti � rekomenduoju tiems, kurie karts nuo karto palaikina kokį nors late stage capitalism mymsą.
(Dar nustebino, kad 2050-ieji, sort of distopija, bet klimatas ne tik kad nežaidžia jokios rolės bet yra net nepaminėtas. Bet gal čia tik man.)
(Dar nustebino, kad 2050-ieji, sort of distopija, bet klimatas ne tik kad nežaidžia jokios rolės bet yra net nepaminėtas. Bet gal čia tik man.)
April 10, 2021
Kas nutiktų, jeigu, pvz., Laisvės partija užsimanytų diktatūros?
Oderis. Vienareikšmiškai į lietuviškų distopijų TOP3 (iš tų visų penkių:). Įspūdingas debiutas. Beveik geniali knyga.
Oderis. Vienareikšmiškai į lietuviškų distopijų TOP3 (iš tų visų penkių:). Įspūdingas debiutas. Beveik geniali knyga.
April 7, 2022
Pasakojimas vyksta iš trijų perspektyvų. Pimoji - pokalbiai su suimtu Oderio meru, antroji Oderio gyventojo Alano gyvenimas ir trečioji Trumano Moro esė. Jei pirmoji perspektyva parodo Oderį iš teorinės pusės, antroji iš praktinės, tai trečioji, nors ir įdomiai parašyta, pasirodė nelabai reikalinga ir dirbtinai prikabinta. Apskritai kažkoks veiksmas vyksta praktiškai tik iš Alano perspektyvos - taigi gaunasi daug worldbuilding'o, o mažai veiksmo. Tai manau yra didžiausias knygos trūkumas.
Bet apskritai, tai gerai parašyta knyga, be to mėgėjiškumo, kuris kartais jaučiamas ٳܱų fantastikoje. Tikrai skaitysiu kitas autoriaus knygas, jei jų bus ateityje.
Bet apskritai, tai gerai parašyta knyga, be to mėgėjiškumo, kuris kartais jaučiamas ٳܱų fantastikoje. Tikrai skaitysiu kitas autoriaus knygas, jei jų bus ateityje.
May 5, 2021
,,Tu esi tas, kurį galima aplenkti. Tu esi tas neišmatuojamas ir neaprėpiamas skirtumas tarp gero ir puikaus. Tu esi fonas, leidžiantis talentui tapti ryškiam, pergalei � saldžiai, o pralaimėjimui � karčiam. Tokios žaidimo taisyklės, ir tu, patyręs profesionalas, jas gerbi. Todėl kartą, užėmęs dvidešimtą vietą, tiesiog pasitrauki. Be sąžinės graužimo, mat jau užaugo nauja pralaimėtojų karta; savo užduotį tu jau atlikai. Ir tikrai niekas nesakys, kad nebandei. Niekas nesakys, kad suklydai. Niekas nesakys, kad buvai naivus, kvailys ar netalentingas. Bet visi taip manys.� � Trumanas Moras.
Norint išlikti Oderyje, žmonės privalo dalyvauti konkurencija persismelkusiose žiurkių lenktynėse siekiant beprasmiškos visuomenės pažangos. O gal ir prasmingos, tačiau ar mums spręsti? Atrodo, jog Oderio meras vadovaujasi paprasta logine taisykle - žmonėmis lengva manipuliuoti. Meras priklauso pasaulio elitui ir puikiai supranta, jog turima didelė galia ir resursai leidžia pasauliui išvysti naujus kūrinius, išradimus ir technologijas. Jau ir taip sugedusi bei pilka visuomenė priverčiama dirbti daugiau idant siekiant likti po besileidžiančia Oderio saule, o atsiradusi ertmė, išstūmus nenaudinguosiuos, užpildoma perspektyviais "lenktynininkais" iš svetur. Arši kova Oderyje iškreipia rinkos ir moralės dėsnius, o laisvės sąvoka tampa tik pigia priemone pateisinti nežmogiškam pažangos troškimui, tačiau, būtent to ir siekia Oderio elitas stumdydamas figūrėles žaidimo lentoje...
Perskaičius anotaciją knyga baugina.
Perskaičius knygą baimė išnyksta.
Baimė vėl atsiranda supratus, jog knyga nebaugina.
Norint išlikti Oderyje, žmonės privalo dalyvauti konkurencija persismelkusiose žiurkių lenktynėse siekiant beprasmiškos visuomenės pažangos. O gal ir prasmingos, tačiau ar mums spręsti? Atrodo, jog Oderio meras vadovaujasi paprasta logine taisykle - žmonėmis lengva manipuliuoti. Meras priklauso pasaulio elitui ir puikiai supranta, jog turima didelė galia ir resursai leidžia pasauliui išvysti naujus kūrinius, išradimus ir technologijas. Jau ir taip sugedusi bei pilka visuomenė priverčiama dirbti daugiau idant siekiant likti po besileidžiančia Oderio saule, o atsiradusi ertmė, išstūmus nenaudinguosiuos, užpildoma perspektyviais "lenktynininkais" iš svetur. Arši kova Oderyje iškreipia rinkos ir moralės dėsnius, o laisvės sąvoka tampa tik pigia priemone pateisinti nežmogiškam pažangos troškimui, tačiau, būtent to ir siekia Oderio elitas stumdydamas figūrėles žaidimo lentoje...
Perskaičius anotaciją knyga baugina.
Perskaičius knygą baimė išnyksta.
Baimė vėl atsiranda supratus, jog knyga nebaugina.
April 6, 2021
Sveiki atvykę į miestą kuriame galite gyventi tik tuomet jeigu esate naudingi. Jeigu Jums nepavyks, greitai atsidursite pasaulyje kuriame vyrauja Tomo Hobso gamtos būsena, kur žmogaus gyvenimas yra „vienišas, vargingas, baisus, brutalus ir trumpas�.
Jeigu reikėtų apibūdinti knygą vien žodžiu, tai būtų - nuotykis.
Skirtingai negu pagarsėjusiame Orwell 1984, čia kuriama distopinė tikrovė nėra taip stipriai nutolusi nuo šiandieninio pasaulio, kadangi patys žmonės suteikia Oderio tvarkai legitimumo. Mano nuomone, tai suteikia romanui didelę vertę. Nors tai distopijos žanras, turbūt šiuo kūriniu galės mėgautis labai plati auditorija.
Knyga ypatingai mėgausis skaitytojai, kurie nori pajusti ryšį su skaitomu tekstu ir apmąstyti ne tik visuomenės sugyvenimo procesus, tačiau ir kasdienius žmogaus gyvenimo subtilumus - apie darbą, sportą, netgi polikliniką... Šie trumpi pamąstymai tai gaivaus oro gūsis šiurpioje knygos realybėje.
Knyga parašyta tikrai sklandžiai, gyvai, įdomiai, nors dalis turinio ir yra kiek slogus. Vietomis primena „Kovos klubo� autoriaus Chuck Palahniuk stilių su trumpais sakiniais, pakartojimais ir spontaniško žiaurumo scenomis. Šios scenos šokiruoja ir sutrikdo, tačiau tai suteikia galimybę vaikščioti pirštų galiukais, stipriau įsijausti ir kartais giliau įkvėpti prieš verčiant naują puslapį...
Oderio tvarka yra išgliaudyta iki detalių, todėl greičiausiai skirtingų pažiūrų žmonės ras kažką sau artimo, nebūtinai aktyviai palaikomų idėjų, tačiau tų, kurios bent kartą yra toptelėję gyvenant moderniame pasaulyje.
Nors siužeto linijų - kelios, jos rezgamos tvirtai ir tampriai siejasi tarpusavyje ir galiausiai meistriškai suvedamos į knygos kulminaciją. Dėl neįtikėtinos pabaigos, šią knygą tikrai bus vertinga skaityti ir antrą kartą, siekiant sugaudyti visas į kulminaciją vedusias užuominas.
Pabaigai - visiems, ne tik distopinių žanrų mėgėjams, nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą. Ji jums leis iš naujo apmąstyti šių laikų visuomenę, savo pačių gyvenimą ir privers žengti žingsnį į priekį, galvojant kokio pasaulio (ne)norėtumėte matyti.
Tai viena iš tų nedaugelio knygų, kurių ilgai nepavyks pamiršti, ir dėl to galiu tik pasidžiaugti.
Jeigu reikėtų apibūdinti knygą vien žodžiu, tai būtų - nuotykis.
Skirtingai negu pagarsėjusiame Orwell 1984, čia kuriama distopinė tikrovė nėra taip stipriai nutolusi nuo šiandieninio pasaulio, kadangi patys žmonės suteikia Oderio tvarkai legitimumo. Mano nuomone, tai suteikia romanui didelę vertę. Nors tai distopijos žanras, turbūt šiuo kūriniu galės mėgautis labai plati auditorija.
Knyga ypatingai mėgausis skaitytojai, kurie nori pajusti ryšį su skaitomu tekstu ir apmąstyti ne tik visuomenės sugyvenimo procesus, tačiau ir kasdienius žmogaus gyvenimo subtilumus - apie darbą, sportą, netgi polikliniką... Šie trumpi pamąstymai tai gaivaus oro gūsis šiurpioje knygos realybėje.
Knyga parašyta tikrai sklandžiai, gyvai, įdomiai, nors dalis turinio ir yra kiek slogus. Vietomis primena „Kovos klubo� autoriaus Chuck Palahniuk stilių su trumpais sakiniais, pakartojimais ir spontaniško žiaurumo scenomis. Šios scenos šokiruoja ir sutrikdo, tačiau tai suteikia galimybę vaikščioti pirštų galiukais, stipriau įsijausti ir kartais giliau įkvėpti prieš verčiant naują puslapį...
Oderio tvarka yra išgliaudyta iki detalių, todėl greičiausiai skirtingų pažiūrų žmonės ras kažką sau artimo, nebūtinai aktyviai palaikomų idėjų, tačiau tų, kurios bent kartą yra toptelėję gyvenant moderniame pasaulyje.
Nors siužeto linijų - kelios, jos rezgamos tvirtai ir tampriai siejasi tarpusavyje ir galiausiai meistriškai suvedamos į knygos kulminaciją. Dėl neįtikėtinos pabaigos, šią knygą tikrai bus vertinga skaityti ir antrą kartą, siekiant sugaudyti visas į kulminaciją vedusias užuominas.
Pabaigai - visiems, ne tik distopinių žanrų mėgėjams, nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą. Ji jums leis iš naujo apmąstyti šių laikų visuomenę, savo pačių gyvenimą ir privers žengti žingsnį į priekį, galvojant kokio pasaulio (ne)norėtumėte matyti.
Tai viena iš tų nedaugelio knygų, kurių ilgai nepavyks pamiršti, ir dėl to galiu tik pasidžiaugti.
June 4, 2021
Debiutinio romano „Oderis� autorius Dainius Vanagas teigia, kad distopijos žanro kūrinių rašymas suteikia bent teorinę galimybę pasitikrinti, kiek įmanomi ir įgyvendinami žmonijos ateities scenarijai. Esame girdėję pareiškimų, kad ji prasideda jau šiandien, kad mokslinės fantastikos kūrėjai nesuspėja rašyti savo opusų, nes atotrūkis tarp mūsų dinamiškos realybės ir futuristinės pasaulio vizijos sparčiai mažėja. Svarbu kelti klausimą: ar savo ateitį galime pasirinkti patys, ar mums ją kažkas parinks?
April 11, 2021
Visiškai ne mano žanras, tačiau taip greit susiskaitė! Norėjosi sužinoti, kur nuves tos trys skirtingos istorijos. Viskas supinta ir sudėliota taip apgalvotai, kiekvienas neaiškus niuansas paaiškėjo pabaigoje, kuri tikrai nustebino. Turėjau daugybę pabaigos variantų, bet jie nė iš tolo neprilygo Dainiaus sugalvotam. Vis dar nesuprantu ar ta netikėta pabaiga patiko. Sukrėtė - tai tikrai.
Knygoje yra daugybė įdomių minčių, pastebėjimų. Kasdieniniai dalykai yra analizuojami taip, kad kartais kelią depresiją ir egzistencinius klausimus. Priverčia susimąstyti, kur aš (ir visi pasaulio žmonės) esu savo gyvenime ir ką su juo darau.
Ši knyga mane stipriai palietė. Labai norėjau, kad Alanas rastų Aną. Labai norėjau kad B. susitiktų su savo saule. Labai pykau ant Endriu, bet tam tikra prasme ir supratau jo cinišką požiūrį į žmones ir pasaulį. Ir tikrai žavėjausi Trumano esėmis. Ypač apie pasaulio sukūrimą.
Ačiū, Dainiau, už kitokį pasaulį, kurį sukūrei. Ir labai tikiuosi, kad mes iki to nenusikapstysime.
Knygoje yra daugybė įdomių minčių, pastebėjimų. Kasdieniniai dalykai yra analizuojami taip, kad kartais kelią depresiją ir egzistencinius klausimus. Priverčia susimąstyti, kur aš (ir visi pasaulio žmonės) esu savo gyvenime ir ką su juo darau.
Ši knyga mane stipriai palietė. Labai norėjau, kad Alanas rastų Aną. Labai norėjau kad B. susitiktų su savo saule. Labai pykau ant Endriu, bet tam tikra prasme ir supratau jo cinišką požiūrį į žmones ir pasaulį. Ir tikrai žavėjausi Trumano esėmis. Ypač apie pasaulio sukūrimą.
Ačiū, Dainiau, už kitokį pasaulį, kurį sukūrei. Ir labai tikiuosi, kad mes iki to nenusikapstysime.
June 17, 2024
Alternatyvus ir keistas pasaulis. Tiksliau miestas, atsitvėręs nuo tų, kurių nenori.
Alanas - nerišliai mąstantis narkomanas, kurio gyvenimas ritasi žemyn.
Trumanas, kurio esė trikdo.
Oderio miesto meras ir jį tardantis detektyvas, apie miestą, politinius sprendimus ir įtaką žmonėms.
Šis distopinis romanas mane labai suintrigavo dėl to, kad ne socialūs politiniai sprendimai pagrindžiami taip, kad verčia sudvejoti savo loginiu mąstymu.
Taigi, ką pasiimu iš šios knygos sau?
Bandydami pakeisti pasaulį, nepamatome kur yra "per toli" riba.
Alanas - nerišliai mąstantis narkomanas, kurio gyvenimas ritasi žemyn.
Trumanas, kurio esė trikdo.
Oderio miesto meras ir jį tardantis detektyvas, apie miestą, politinius sprendimus ir įtaką žmonėms.
Šis distopinis romanas mane labai suintrigavo dėl to, kad ne socialūs politiniai sprendimai pagrindžiami taip, kad verčia sudvejoti savo loginiu mąstymu.
Taigi, ką pasiimu iš šios knygos sau?
Bandydami pakeisti pasaulį, nepamatome kur yra "per toli" riba.
June 10, 2021
Ideja faina, stilius so so, bet siaip maloniai susiskaite. Aisku, po Atwood distopijos gali pasirodyt silpna knyga, bet siaip kaip debiutinis autoriaus darbas tai manau labai geras.
August 18, 2024
Puikiai! Geriausia kol kas skaityta knyga ٳܱų autoriaus. Įdomiai pateiktas siužetas, paini istorija, bet gal lengvai susiskaitė
Tik vat, kažkaip pabaigos nepagavau, bet įtariu čia mano bėdos
Tik vat, kažkaip pabaigos nepagavau, bet įtariu čia mano bėdos
This entire review has been hidden because of spoilers.
March 30, 2022
Dosniai vertinu, nes skaityčiau dar kartą, kad patirti detales. Skaitant galvojau, kad duosiu 4 - buvo jau pradėjęs erzinti vienos iš linijų fragmentiškumas ir skaitydama turėjau savo variantą dėl ko taip rašoma, bet kai pabaigoje viskas išaiškėjo, na nebegaliu pykt, buvo priežastis.
Istorijos “išrišimas� buvo tikrai netikėtas ir kilstelėjo visą knygos potyrį, nors buvo įdomu nuo pat pradžių. Visa knyga pilna smulkių detalių, kurias buvo smagu atrasti, pavyzdžiui šyptelėjau dėl Moro pavardės distopiniam romane.
Tiesa žvelgiant atgal man gal šiek tiek trūksta kai kurių linijų stipresnių susikirtimo taškų.
Ir pabaigai - skaitant mane baugino mano pačios simpatijos Orderio merui. Protas vis kartojo, kad taip negerai, bet Endriu logikai lengva pasiduoti.
Knyga, kurią rekomenduosiu, nes labai džiugina atrasti įdomios lietuviškos literatūros, kuri yra ne tik apie gyvenimą po klevu.
Istorijos “išrišimas� buvo tikrai netikėtas ir kilstelėjo visą knygos potyrį, nors buvo įdomu nuo pat pradžių. Visa knyga pilna smulkių detalių, kurias buvo smagu atrasti, pavyzdžiui šyptelėjau dėl Moro pavardės distopiniam romane.
Tiesa žvelgiant atgal man gal šiek tiek trūksta kai kurių linijų stipresnių susikirtimo taškų.
Ir pabaigai - skaitant mane baugino mano pačios simpatijos Orderio merui. Protas vis kartojo, kad taip negerai, bet Endriu logikai lengva pasiduoti.
Knyga, kurią rekomenduosiu, nes labai džiugina atrasti įdomios lietuviškos literatūros, kuri yra ne tik apie gyvenimą po klevu.
March 20, 2022
Pati to nepastebėdama darausi vis didesnė distopijų fanė! Na o šis romanas visiškai išsprogdino mano smegenis ir jausmus! "Oderis" nuo šiol tampa viena iš mano mėgstamiausių knygų, kurią perskaityti rekomenduosiu visiems. Būtent - visiems!
Knyga mane nustebino, sužavėjo, išgąsdino, privertė susimąstyti, atverti akis! Romanas daugiasluoksnis, gilus, sprendžiantis sudėtingas socialines problemas, nors pirmame jo plane - politika, visuomenės santvarka bei moralė.
Įsivaizduokite: klestintis, švarus, technologijomis apsuptas miestas, kuriame galite gyventi. Tik viena smulkmena - jūs privalote dirbti. Tiesiog darboholikų rojus. Nesvarbu ką, nesvarbu kokiu krūviu, bet privalote dirbti. Iš pradžių man tai atrodė tarsi svajonė, bet pirma meilė miestui greitai išblėso ir peraugo į nerimą, o po to ir į baimę. O ką daryti, jeigu sergi, tampi neįgalus ar tiesiog nori mėgautis pensija? Tokiu atveju, Oderyje tu esi nepageidaujamas, tave išgrūda už miesto ribos, kur negalioja jokios taisyklės, klesti nusikalstamumas, skurdas bei narkomanija. Patenki į užribį, kuriame žmonės kaip žvėrys, vien tik destrukcija ir chaosas.
Ir visus šiuos "linksmuosius kalnelius" išgyvena pagrindinis romano herojus - Alanas. Jis netenka darbo ir pasineria į asmeninę egzistencinę krizę. Bet jo istorija čia ne vienintelė. Dar yra korumpuotas meras ir Trumanas Moras - eseistas, pasakojantis apie Oderio kasdienybę. Kūrinyje tampriai susipina šios trys istorijos. Visos jos turi sąlyčio taškų, nors knygos viduryje tampa kiek painu viską suprasti. Bet skaitant toliau visi niuansai išaiškėja, o pabaiga kraupiai nustebina, gal net lengvai šokiruoja!
Man patinka, kai knyga priverčia pasukti galvą. Nors atrodo šiek tiek šiurpoka, kad jau dabar mes gyvename šiokioje tokioje distopijoje. Visi šie nepatogūs klausimai apie žmogaus teisių pažeidimus, laisvės suvaržymus ir nehumaniškus eksperimentus jau dabar turi būti svarstomi kasdien, jei nenorime atsidurti viename iš Oderių netolimoje ateityje.
Knygą vertinu 5/5. Ir laukiu kitų Dainiaus Vanago knygų! Prižadu, tai knyga, kurios tikrai ilgai nepamiršite.
Knyga mane nustebino, sužavėjo, išgąsdino, privertė susimąstyti, atverti akis! Romanas daugiasluoksnis, gilus, sprendžiantis sudėtingas socialines problemas, nors pirmame jo plane - politika, visuomenės santvarka bei moralė.
Įsivaizduokite: klestintis, švarus, technologijomis apsuptas miestas, kuriame galite gyventi. Tik viena smulkmena - jūs privalote dirbti. Tiesiog darboholikų rojus. Nesvarbu ką, nesvarbu kokiu krūviu, bet privalote dirbti. Iš pradžių man tai atrodė tarsi svajonė, bet pirma meilė miestui greitai išblėso ir peraugo į nerimą, o po to ir į baimę. O ką daryti, jeigu sergi, tampi neįgalus ar tiesiog nori mėgautis pensija? Tokiu atveju, Oderyje tu esi nepageidaujamas, tave išgrūda už miesto ribos, kur negalioja jokios taisyklės, klesti nusikalstamumas, skurdas bei narkomanija. Patenki į užribį, kuriame žmonės kaip žvėrys, vien tik destrukcija ir chaosas.
Ir visus šiuos "linksmuosius kalnelius" išgyvena pagrindinis romano herojus - Alanas. Jis netenka darbo ir pasineria į asmeninę egzistencinę krizę. Bet jo istorija čia ne vienintelė. Dar yra korumpuotas meras ir Trumanas Moras - eseistas, pasakojantis apie Oderio kasdienybę. Kūrinyje tampriai susipina šios trys istorijos. Visos jos turi sąlyčio taškų, nors knygos viduryje tampa kiek painu viską suprasti. Bet skaitant toliau visi niuansai išaiškėja, o pabaiga kraupiai nustebina, gal net lengvai šokiruoja!
Man patinka, kai knyga priverčia pasukti galvą. Nors atrodo šiek tiek šiurpoka, kad jau dabar mes gyvename šiokioje tokioje distopijoje. Visi šie nepatogūs klausimai apie žmogaus teisių pažeidimus, laisvės suvaržymus ir nehumaniškus eksperimentus jau dabar turi būti svarstomi kasdien, jei nenorime atsidurti viename iš Oderių netolimoje ateityje.
Knygą vertinu 5/5. Ir laukiu kitų Dainiaus Vanago knygų! Prižadu, tai knyga, kurios tikrai ilgai nepamiršite.
September 28, 2021
Lietuviškas distopinis romanas? Tai aišku, kad automatiškai atsidurs mano pirkinių krepšelyje! savo distopijoje "" pateikia tris skirtingas perspektyvas apie Oderį - multimilijoninį miestą su radikaliais įstatymais.
Pirmoji perspektyva yra miesto gyventojo Alano. Jis neteko darbo, jo vizos galiojimas baigiasi ir, jei nesusiras naujo darbo, bus deportuotas. Taip skaitytojas supažindinamas su tuo, kas nutinka Oderio gyventojams, kuriems ne viskas idealiai sekasi. Ši dalis kapota, neaiški ir šiek tiek erzinanti. Tačiau pabaigoje paaiškėja priežastys, kodėl ši dalis tokia keista, ir tokio paaiškinimo man pakako iš dalies atpirkti susierzinimą.
Antroji perspektyva yra Trumano Moro esė iš rinkinio "Tu". Esė labai geri ir įdomūs, tiktų bet kuriam laikui ir bet kuriai vietai. Jie nelabai dera distopiniame romane, bet mielai skaityčiau atskirą tokią rinktinę.
Trečioji perspektyva, man labiausiai patikusi, yra detektyvo interviu su Oderio meru. Šioje dalyje geriausiai paaiškinama, koks yra Oderis ir kaip jis veikia. Tai miestas, kuriame gali gyventi tik turintys darbą, kur vaikų gali susilaukti tik gaunantys pakankamai didelį atlyginimą, kur visi uždirbti pinigai turi būti išleisti. Meras Endriu tikina, kad visi sprendimai teisėti ir nenusižengia etikai ir moralei. Detektyvas bando išsiaiškinti, ar už radikalių įstatymų nesislėpė didesni nusižengimai. Oderis klesti, kiti miestai nori sekti jo pavyzdžiu, bet ar verta, kai tūkstančių gyvenimai sugriaunami deportacijos?
Buvo sunku nuspręsti, ar knygą vertinti 3* ar 4*. Trys perspektyvos, rodos, visai nesusijusios tarpusavyje, kartais atrodydavo, kad pasakojimas būtų sklandesnis ir aiškesnis pasirinkus tik vieną iš jų. Tačiau tos perspektyvos viena kitą papildo ir tik taip galima susidaryti įvairiapusį Oderio vaizdą. Galiausiai didesnio įvertinimo link nusveria noras paskatinti lietuvius kūrėjus.
-----
2021-ųjų skaitymo iššūkis
MAKSI
8. Šiuolaikinė ٳܱų literatūra
"Oderis" yra debiutinis Dainiaus Vanago romanas, išleistas 2021 m.
Pirmoji perspektyva yra miesto gyventojo Alano. Jis neteko darbo, jo vizos galiojimas baigiasi ir, jei nesusiras naujo darbo, bus deportuotas. Taip skaitytojas supažindinamas su tuo, kas nutinka Oderio gyventojams, kuriems ne viskas idealiai sekasi. Ši dalis kapota, neaiški ir šiek tiek erzinanti. Tačiau pabaigoje paaiškėja priežastys, kodėl ši dalis tokia keista, ir tokio paaiškinimo man pakako iš dalies atpirkti susierzinimą.
Antroji perspektyva yra Trumano Moro esė iš rinkinio "Tu". Esė labai geri ir įdomūs, tiktų bet kuriam laikui ir bet kuriai vietai. Jie nelabai dera distopiniame romane, bet mielai skaityčiau atskirą tokią rinktinę.
Trečioji perspektyva, man labiausiai patikusi, yra detektyvo interviu su Oderio meru. Šioje dalyje geriausiai paaiškinama, koks yra Oderis ir kaip jis veikia. Tai miestas, kuriame gali gyventi tik turintys darbą, kur vaikų gali susilaukti tik gaunantys pakankamai didelį atlyginimą, kur visi uždirbti pinigai turi būti išleisti. Meras Endriu tikina, kad visi sprendimai teisėti ir nenusižengia etikai ir moralei. Detektyvas bando išsiaiškinti, ar už radikalių įstatymų nesislėpė didesni nusižengimai. Oderis klesti, kiti miestai nori sekti jo pavyzdžiu, bet ar verta, kai tūkstančių gyvenimai sugriaunami deportacijos?
Buvo sunku nuspręsti, ar knygą vertinti 3* ar 4*. Trys perspektyvos, rodos, visai nesusijusios tarpusavyje, kartais atrodydavo, kad pasakojimas būtų sklandesnis ir aiškesnis pasirinkus tik vieną iš jų. Tačiau tos perspektyvos viena kitą papildo ir tik taip galima susidaryti įvairiapusį Oderio vaizdą. Galiausiai didesnio įvertinimo link nusveria noras paskatinti lietuvius kūrėjus.
-----
2021-ųjų skaitymo iššūkis
MAKSI
8. Šiuolaikinė ٳܱų literatūra
"Oderis" yra debiutinis Dainiaus Vanago romanas, išleistas 2021 m.
August 3, 2021
Labai patiko. Įtraukiantis intriguojantis siužetas, provokuojantis apmąstyti socialinės inžinerijos žavesį ir grėsmes (kur ta buvimo naudingu visuomenei riba?), šiek tiek šiurpinančios sąsajos su tuo, ką per knygos pertraukėles skaitai FB ir žiniose, malonus minčių pakutenimas įžvalgomis ir puikus tekstas mano skoniui. Kai kuriuos gabaliukus iškart skaičiau po keliskart, pvz esė "Nebaigti reikalai". Pasidedu prie geresniųjų (pramogai skirtų) lietuviškų knygų.
June 25, 2021
Mane kaip distopijų mėgėja šios knygos apibūdinimas kaip lietuviškos distopijos šiek tiek gąsdino ir vertė knygos skaitymą vis nukelti kuriam laikui, bet galiausiai dėl tos pačios priežasties žinojau, kad kažkada knygą vis tiek perskaitysiu: juk lietuviška distopija.
Pati knygos idėja tikrai įdomi, joje pasakojama apie diktatūrišką miestą, kuriame žmonių gyvenimai yra griežtai kontroliuojami. Knygoje yra trys atskiros siužeto dalys. Kas mane blaškė, tai karts nuo karto knygoje atsirandantys esė. Nors pabaigoje visa tai kaip ir suvedama į krūvą, tos esė vis tiek atrodė kaip svetimkūnis.
Kita dalis knygos, ypač miesto mero tardymas, per kurį po truputį pamatai vis daugiau tos kontroliuojamos visuomenės taisyklių, man labai patiko. Kaip ir iki knygos pabaigos keista atrodžiusi pagrindinio veikėjo istorija.
Pati knygos idėja tikrai įdomi, joje pasakojama apie diktatūrišką miestą, kuriame žmonių gyvenimai yra griežtai kontroliuojami. Knygoje yra trys atskiros siužeto dalys. Kas mane blaškė, tai karts nuo karto knygoje atsirandantys esė. Nors pabaigoje visa tai kaip ir suvedama į krūvą, tos esė vis tiek atrodė kaip svetimkūnis.
Kita dalis knygos, ypač miesto mero tardymas, per kurį po truputį pamatai vis daugiau tos kontroliuojamos visuomenės taisyklių, man labai patiko. Kaip ir iki knygos pabaigos keista atrodžiusi pagrindinio veikėjo istorija.
May 8, 2024
Esu kiek subjektyvi, nes knygą parašė mano kolega, bet ji tiesiog įsiurbė ir dabar gaila, kad baigės, norėčiau tęsinio. Deja, autorius sakė � nebus. 🙃
Manau, kad Dainius labai taikliai bedė į dabartinės visuomenės stiprybių silpnąsias vietas, baimes, iššūkius ir perkėlė juos į ateities miestą, kuriame visi privalo dirbti. Kas iš to išėjo? Paskaitykit patys 👌🏻
Manau, kad Dainius labai taikliai bedė į dabartinės visuomenės stiprybių silpnąsias vietas, baimes, iššūkius ir perkėlė juos į ateities miestą, kuriame visi privalo dirbti. Kas iš to išėjo? Paskaitykit patys 👌🏻
January 9, 2022
,,Skausmas � išgyvenimo įrankis. Ne šiaip sau įrankis, o svarbiausias."
July 25, 2022
"Black Mirror" knygos pavidalu. Šiurpi perspektyva apie tai, kuo pasaulis gali virsti.
April 17, 2021
Skaitydama kažkodėl galvojau apie Vilnių :)
Kadangi nesu kažkokia specė, jog sakyčiau tas ar anas labai gerai/labai blogai, susilaikysiu, bet
dėl vieno minuso neištversiu (vis dėl to esu moteris :)): neįsijaučiau, nei emocijų, nei personažai ryškūs, nei pati 2050 m. situacija gąsdinanti.
Susidarė įspūdis, kad rašytojas nusprendė "čia va šitaip žodžiais pažaisiu, o ten va taip", bet gyvybės žodžiams pritrūko.
Kadangi nesu kažkokia specė, jog sakyčiau tas ar anas labai gerai/labai blogai, susilaikysiu, bet
dėl vieno minuso neištversiu (vis dėl to esu moteris :)): neįsijaučiau, nei emocijų, nei personažai ryškūs, nei pati 2050 m. situacija gąsdinanti.
Susidarė įspūdis, kad rašytojas nusprendė "čia va šitaip žodžiais pažaisiu, o ten va taip", bet gyvybės žodžiams pritrūko.
April 11, 2021
Man kažkaip visada sunku vertinti ٳܱų autorius, ypač pradedančiuosius - norisi pasidžiaugti už tuos, kurie ryžtasi, ir kad tokių būtų tik kuo daugiau. Be to, visada įsijungia toks, na juk aš pati tikrai geriau neparašyčiau, tai kaip čia gali bumbėti. Bet vis tiek, neteisinga būtų sakyti, kad knyga padarė didžiulį įspūdį. Viskas iš esmės su ja lyg tvarkoje - raštingas autorius, išprusęs, moka dėlioti istoriją, ir tikiu, kad bus daug žmonių, kuriems ši knyga tikrai bus atradimas. Bet man buvo toks jausmas, kad turbūt mes skaitėme tas pačias knygas, žiūrėjome tuos pačius filmus ir serialus, ir čia tiesiog yra viso to rinkinys dar vienoje panašioje į dabar madingas istorijas. Na vien jau pavyzdys, kviečiantis pagalvoti, ką dirbtiniu intelektu valdoma mašina rinksis sužaloti avarijos atveju, vairuotoją ar pėstįjį, yra turbūt labiausiai nuvalkiotas visuose svarstymuose apie su dirbtiniu intelektu susijusius etinius klausimus. Kitaip sakant, jei kažkiek esate domėjęsi panašiomis temomis - nieko labai nustebinančio nerasite. Kita vertus, smagu, kad atsiranda įvairesnės ٳܱų literatūros ir po truputį mokomės rašyti ir lengvesnio turinio knygas. Gal ir keista taip sakyti apie distopinį romaną, bet turiu omenyje ne turinį, o stilių. Ir bus įdomu pažiūrėti, ką autorius parašys toliau, na, nes visgi tai yra debiutas ir tai, kad žmogus apskritai gali rašyti, man abejonių nekelia.
November 13, 2021
DNF @ 59%
Soriukas, man nepatinka, kai niekas neaišku, o intriga kaip kokia frankenšteino pabaisa konstruojama iš smurto.
Soriukas, man nepatinka, kai niekas neaišku, o intriga kaip kokia frankenšteino pabaisa konstruojama iš smurto.
July 13, 2021
Straipsnis apie D. Vanago romaną:
Displaying 1 - 30 of 48 reviews
Can't find what you're looking for?
Get help and learn more about the design.