What do you think?
Rate this book
318 pages
First published January 1, 1937
"Atrodo, kad neurotiku veikiausiai tampa tas 啪mogus, kuris itin stipriai, daugiausia per vaikyst臈s potyrius, i拧gyveno kult奴ros nulemtus sunkumus ir paskui jau nebegal臈jo j懦 i拧spr臋sti arba i拧sprend臈, tik tai labai daug kainavo jo asmenybei. Gal臈tume j寞 pavadinti m奴s懦 kult奴ros povaikiu."
"Kad ir kiek d啪iaugsmo teikt懦 gyvenimas, jis podraug sklidinas nei拧vengiam懦 tragedij懦. Net jei 啪mogaus neslegia konkreti kan膷ia, lieka senatv臈, ligos ir mirtis, kalbant dar bendriau, niekas nei拧raus i拧 啪mogaus gyvenimo to fakto, kad individas yra ribotas ir izoliuotas, - kad visa, k膮 jis supranta, pasiekia ar kuo d啪iaugiasi, yra ribota, kad jis izoliuotas, nes yra nepakartojama esyb臈, egzistuojanti skyrium nuo gyvenan膷i懦 greta ir nuo j寞 supan膷ios gamtos. I拧 ties懦 b奴tent 拧寞 individo ribotum膮 ir izoliacij膮 m臈gina 寞veikti daugelis kult奴rini懦 u啪mar拧ties ir i拧silaisvinimo siekian膷i懦 kryp膷i懦. Skausmingiausiai ir gra啪iausiai 拧寞 i拧silaisvinimo ilges寞 apra拧o Upani拧ados. 膶ia sukuriamas upi懦 vaizdas, kurios teka, ir, 寞siliejusios 寞 vandenyn膮, praranda vard膮 bei savo pavidal膮. I拧tirpdydamas sav膮j寞 "a拧" kame nors didesniame, tapdamas didesn臈s esyb臈s dalimi, individas tam tikru mastu 寞veikia savo apribojimus; kaip para拧yta Upani拧adose: "I拧nykdami nieke, tampame visatos k奴rybinio principo dalimi." Regis, tai ir yra did啪ioji paguoda ir palaima, kuri膮 啪mon臈ms teikia religija; prarasdami save, jie gali atsidurti vienov臈je su Dievu ar gamta. Tokio pat pasitenkinimo galima pasiekti atsidavus did啪iam reikalui: palenkdami sav膮j寞 "a拧" tam tikram tikslui, mes i拧gyvename vienov臋 su didesne visuma."
"Kiekvienam sunku pakelti emocin臋 atskirt寞, bet jei ji sutampa su 寞vairiomis baim臈mis ir netikrumu d臈l savojo "a拧", tai tampa nelaime.
B奴tent tokia pad臈tis skatina normal懦 m奴s懦 laik懦 啪mog懦 intensyviau siekti meil臈s ir prielankumo kaip vaist懦. Kit懦 prielankumas leid啪ia jam jaustis ma啪iau atskirtam, ma啪iau baimintis prie拧i拧kumo, bent 拧iek tiek atsikratyti netikrumo savimi. Kadangi tai atitinka gyvybin臋 reikm臋, meil臈 m奴s懦 kult奴roje pervertinama. Ji, kaip ir s臈km臈 tampa fantomu, kurian膷iu iliuzij膮, kad gali i拧spr臋sti visas m奴s懦 problemas. Pati meil臈 n臈ra iliuzija, nors m奴s懦 kult奴roje ji da啪niausiai t臈ra priedanga nieko bendra su meile neturintiems tro拧kimams patenkinti, - tik mes paver膷iame meil臋 iliuzija siedami su ja daug didesnius l奴kes膷ius, nei ji gali i拧pildyti. O ideologinis meil臈s pabr臈啪imas padeda pridengti visus tuos veiksnius, kurie sukuria m奴s懦 perd臈t膮 meil臈s poreik寞."