ŷ������

Na štai ir baigiasi vasara, prasidės ruduo ir tikras skaitinių metas. Norėsis karštos arbatos, šilto pledo ir rimtos knygos. Su rimtais ir lengvo pobūdžio skaitiniais, aš draugauju ištisus metus, vis pasirinkdama kartais kažką neįprasto ar netikėto. Šį kartą perskaityta Rebeccos Miller knyga "Asmeniniai Pipos Li gyvenimai". Prieš paimdama šią į knygą į rankas, stovėdama bibliotekoje prie lentynų, bandžiau internete paieškoti atsiliepimų apie šią knygą, nes man ji buvo visiškai negirdėta. Atsiliepimai buvo labai įvairūs, dauguma galbūt jų net kritiški ir neigiami. O kas neigiamo ir kritiško mane visada traukia. Tai apie ką ši knyga? "Asmeniniai Pipos Li gyvenimai" -tai moters gyvenimo istorija. Pipos gyvenimas suskirstytas į keturis moteriai labai svarbius etapus: praleidusi audringą jaunystę Niujorko bohemos vakarėliuose, narkotikų svaiguly ir menininkų apsupty, ji išteka už gerokai vyresnio leidėjo Herbio ir visiškai pakeičia savo gyvenimo būdą. Antrasis gyvenimo etapas prasideda tuomet, kuomet Pipa tampa pavyzdinga namų šeimininke, išdidžia dviejų vaikų mama ir mylinčia žmona. Trečiasis gyvenimas prasideda Pipai su vyru palikus ištaigingą butą Niujorke ir persikėlus į turtingų pensininkų kaimelį. Realiai visas pasakojimas ir prasideda nuo trečiojo gyvenimo, kuomet Pipa su savo vyru Herbiu jau gyvena nuosavame name ir mėgaujasi lyg ir ramia senatve. Klausite, o kur ketvirtas gyvenimas? Palieku intrigą. Įdomiausia man buvo tai, kad būdama jau vyresnio amžiaus, Pipą ima kankinti nerimastingi ir trikdantys klausimai. Atrodo, klausimų kėlimas ją lydėjo visą jos gyvenimą, o tik dabar jie dar labiau padažnėjo. Kur yra jos vieta? Ką ji veikia šiame gyvenime? Ar santuoka jau visiškai sunaikino jos tikrąjį "Aš"? Kiek kartų galima viską pradėti iš naujo? Tai lyg moteris katė, kuri turi ne vieną gyvybę ir ne vieną asmeninį gyvenimą. Moteris, kuri niršta ir atleidžia, apgauna ir kenčia nuo apgaulės, myli ir blaškosi, svajoja ir klausia. Moteris, kuri yra žmona ir motina, draugė ir meilužė. Moteris, kurioje matome save - buvusią, esamą ar būsimą. Tai istorija, kurią perskaičiau su malonumu ir kuri man paliko tikrai neblogą įspūdį. Čia ir norisi pasakyti: "Meilė atsiranda ir dingsta kaip vėjo gūsis, akimirką šen, akimirką ten".