ŷ������

Anglų literatūra yra mano silpnybė, o John Golsworthy yra vienas iš jos klasikų, apie kurį, savo gėdai turiu prisipažinti, nebuvau girdėjusi nieko. Keista, nes šis rašytojas tikrai pagarsėjęs tiek savo kūryba, tiek tuo, kad buvo įvertintas Nobelio premija. Skubėjau ištaisyti šį nesusipratimą savo literatūriniame gyvenime ir griebiausi skaityti žymiausio jo kūrinio „Forsaitų saga��.

Apimtis solidi, sakyčiau. Kūrinį sudaro trys romanai�� „Savininkas��, „Kilpoje�� ir „Išnuomojama��. Tai pasakojimas apie vidurinio aukštesniojo sluoksnio britų šeimą, Forsaitus. Istorija tęsiasi per tris šios šeimos kartas. Laikas �� XIX amžiaus pabaiga �� XX pradžia. Labai įdomus faktas, kad Forsaitų geneologija pilnai atitinka autoriaus šeimos geneologiją. John Golsworthy senelis kilo iš žemdirbių ir sunkiu darbu užsidirbo visą gerbūvį. Lygiai kaip ir Forsaitų protėvis.

Ši knyga yra ne tik vienos šeimos kelių kartų pasakojimas, bet kartu ir Anglijos istorija. Galima jausti jos istorijos pulsavimą per būrų karus, pasaulinius karus, vietinius politinius žaidimus, itin reikšmingos figūros karalienės Viktorijos mirtį ir t.t. Visa tai šeimos dramų fone. Paliečiamos tokios temos kaip ištikimybė, meilė, vertybės. Autorius iš esmės kalba apie gyvenimą.

Itin imponavo Golsworthy palaikymas moterims. Tuo metu skyrybos kaip reiškinys buvo didžiulis akibrokštas visuomenėje priimtinoms normoms. Golsworthy pirmasis literatūroje prabilo apie moterų teisę būti laimingoms ir jei esama santuoka neteikia džiaugsmo �� skirtis ir nebūti už tai teisiamoms. Pralenkė savo laiką šiuo klausimu tikrai. Feministas ne kitaip :)

Pirmame romane dėmesio centre gražuolė Irena ir Somsas. Santuoka nelaiminga �� Irena ištekėjo priversta aplinkybių ir negali pakęsti sutuoktinio, o štai Somsas Forsaitas atvirkščiai �� dievina savo žmoną tik nežino kaip prie jos prieiti ir kaip pelnyti palankumą. Rodoma tikrai ne fasadinė santuokos pusė. Šioje istorijoje atskleidžiama pagrindinė Forsaitų savybė �� savininkiškumas ir Somsas yra tarsi viso to simbolis. Paskutinė dalis skirta jauniesiems Forsaitams. Centre �� Somso dukra.

Lyginant pirmąją ir antrąją dalį, pirmoji gerokai lėtesnė. Joje nemažai giminystės ryšių, tarp kurių lengvai galima pasimesti. Gelbėja knygos gale nupaišytas giminės medis su trumpais aprašymais. Tikrai nenuleiskite rankų ir nepatingėkite atsiversti knygos galo �� po kurio laiko tikrai įsiminsite veikėjus ir tas triūsas atsipirks. Antroji dalis greitesnė, dinamiškesnė, bet ties viduriu visi politiniai užkulisiai pradėjo atsibosti. Viską atpirko knygos pabaiga, kurios aš, žinoma, neišduosiu. Pasakysiu tik tiek �� autorius puikiai suraišiojo visus palaidus galus, puikiai išbaigė ir užbaigė istoriją.

Kam skaityti? Tie, kurie mėgsta anglų klasiką �� būtinai griebkit, o jei dar dievinate šeimynines istorijas, tai čia galėsite paklaidžioti net per kelių kartų istorijas ir pajausti tikrą britišką dvasią.