ŷ������

Patiko labai šis niūrokas komiksas. Taip, buvo ten visokių vilties žiburėlių ir vaikiškų fantazijų, bet tuo niūriau atrodė rusti tikrovė, su kuria teko taikstytis vaikams ir suaugusiems. Kūrinys užkabino ir emociškai, kadangi giminės istorijoje turėjome panašių atvejų, tik su laimingesne pabaiga - visi grįžo gyvi, kas atrodo neįtikėtina ir neįmanoma.
Vienintelis rimtas minusas man - kartais akis badė toks kažkoks dirbtinis patosas, kurio tikrai nesitiki sutikti įdėto į vaiko lupas: - Numegsi man megztinį? - Pala, dabar mezgu kelią į Gimtinę...
Nu kamon.

P.S. Bet gal čia tiesiog aš Poezijos nesuprantu.
P.P.S. Nes nevirškinu jos kaišomos kur reikia ir nereikia.