ŷ������

Man žiauriai, žiauriai, nu tiesiog ŽIAU-RIAI patinka Yalom'o rašymo stilius, jo požiūris, mintys ir unikali psichologijos doktrina. "Melagis ant kušetės" - ne išimtis.

Autorius labai aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia nuolatinę psichoterapeuto ir paciento ryšio kontflikto egzistencijos koliziją. Kaip pagelbėti pacientui, padėti jam išsilaisvinti iš psichologinių kančių, bet kartu neišklysti iš profesinio neutralumo, diskretiškumo ribų, jų neperžengti? Atsakymas toks sudėtingas, kad tiesiog prašosi milijonų traktatų.

Yalom dar kartą parodo, koks svarbus yra žmogaus moralinis stuburas - net ir kitu norėjęs pasinaudoti individas geba galų galiausiai pasikeisti į gerąją pusę ir pats save pastatyti į psichoterapeuto vietą. O kitas, galbūt net ir labiausiai nepriekaištingai gludinantis savo reputacijos ir įvaizdžio atspindį susimauna dėl nepasotinamo šlovės, garbės ir materialinio gėrio siekio.

Knyga, kuri sukrečia, apverčia tavo įsivaizdavimą apie pasitikėjimą kitu ir padeda dar labiau įvertinti save bei tai, kad psichoterapija dažnai yra tas tikrasis išsigelbėjimo ratas, ištraukiantis iš savinaikos liūno.