ŷ������

Mano šios knygos patyrimas telpa į šią citatą:
O Najagneqas atsakė: ,,Taip, galia, kurią vadiname Sila, jos niekaip nepaaiškinsi žodžiais: ji labai stipri dvasia, ji palaiko visatą, orą, net visą gyvybę Žemėje - ji tokia galinga, kad jos kalba žmogų pasiekia ne paprastais žodžiais, bet audromis, pūgomis, liūtimis, jūros bangomis, visomis jėgomis, kurių žmogus bijo, arba per saulėa šviesą, ramią jūrą ar mažus, nekaltai žaidžiančius vaikus, kurie nieko nesupranta. Gerais laikais Sila neturi ko pasakyti žmonijai. Jis pradingsta savo begaliniame nieke ir nesiartina, kol žmonės tinkamai naudojasi gyvybe ir gerbia savo kasdienį valgį. Silos niekas niekada nėra regėjęs. Jo klajonių vieta tokia paslapyinga, kad jis tuo pat metu yra su mumis ir be galo toli."
,,Visatos gyventojas ar siela, - tęsė Najahneqas, - niekada neregimas; tik jo balsas girdimas. Žinome tik tiek, kad jo balsas švelnus kaip moters, toks ramus ir švelnus, kad net vaikai jo nebijo. Ir jis sako: Sila ersinarsinivdluge, ,,Nebijokite visatos."